7 TEMA. Romaninės ir gotikinės architektūros Vakarų Europoje bruožai, šių stilių skirtumai ir juos lėmusios priežastys.

ROMANINIS STILIUS
Neramūs feodalinio susiskaldymo laikai lėmė, jog vieninteliai to meto mūriniai statiniai – bažnyčios ir stambiųjų feodalų pilys – be pagrindinės_ funkcijos, buvo skirti ir apylinkių žmonių gynimui nuo įvairių užpuolikų, todėl statomi masyviomis, storomis sienomis, mažais, siaurais langais. Ilgainiui šie bruožai susiformavo į romaninį stilių (vok. Romanik – romėniškas) (pradėjo klostytis Romoje, XI–XII a. pr. išplito Europoje, XII–XIV a. – Lietuvoje). Romaninės architektūros požymiai:

• pailgas, stačiakampis lotyniškojo kryžiaus plano statinys, gale pasibaigiantis pusapvaliu išlinkimu – absida; joje įrengiamas altorius,
• storos, masyvios sienos,
• maži, siauri langai,
• tvirtumo ir jėgos įspūdis,
• vidaus puošyba freskomis.

Romaniniu stiliumi buvo statomos pilys, vienuolynai, bažnyčios. Pvz.: Špejerio katedra Vokietijoje, Puatjė katedra Prancūzijoje, Vormso katedra Vokietijoje. Lietuvoje romaninio stiliaus pastatų neišliko.

6 TEMA. Vienuolynų vaidmuo visuomenės kultūriniame gyvenime. Viduramžių universitetų atsiradimas, studijų juose organizavimas.

VIENUOLYNŲ VAIDMUO VISUOMENĖS KULTŪRINIAME GYVENIME

• Viduramžiais į vienuolynus stodavo įvairios kilmės žmonės, bet dažniausiai tai būdavo žemvaldžių dukros bei sūnūs, dėl majorato teisės negaudavę palikimo. Stojantieji privalėdavo duoti neturto, paklusnumo, celibato įžadus. 

Per amžius vienuolių ir vienuolynams priklausiusių valstiečių darbu būdavo sukaupiami dideli turtai – tai leido užsiimti socialine veikla. Patys vienuoliai buvo raštingiausi ir labiausiai išsimokslinę viduramžių žmonės, todėl tik jie tapdavo mokslininkais, mąstytojais, mokytojais, skriptoriais, menininkais. Taigi, vienuolynai ilgainiui tapo svarbiais religinio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo centrais:

• steigė mokyklas (buvo švietimo ir mokslo židiniai – plėtė raštiją, formavo moralę),
• šelpė vargšus ir rūpinosi ligoniais, 
• glaudė piligrimus,
• plėtojo amatus ir žemės ūkį,
• vienuolynuose buvo perrašinėjamos knygos, rašomos kronikos, kuriamos bibliotekos.

VIDURAMŽIŲ UNIVERSITETŲ ATSIRADIMAS, STUDIJŲ JOSE ORGANIZAVIMAS

• Pirmieji universitetai pradėjo steigtis XI a. Italijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Viena pirmųjų aukštųjų mokyklų buvo Karolio Didžiojo akademija Achene.
• Viduramžių universitete buvo keturi fakultetai: filosofijos, teologijos, teisės ir medicinos. Europoje visi mokslo darbai buvo rašomi lotynų kalba. Žinių apie pasaulį suteikdavo kronikos, Biblija, pirklių ir keliautojų pasakojimai ir kt. Vyravo scholastinis mokymo metodas (tekstų skaitymas, interpretavimas).

5 TEMA. Miestų savivalda (Magdeburgo teisė).

MAGDEBURGO TEISĖ IR MIESTŲ SAVIVALDA

• Miestai kurdavosi žemėse, valdomose vietinio feodalo, todėl miestiečiai privalėjo mokėti jam duoklę ir eiti lažą. Dėl šios priežasties miestui buvo svarbu gauti savivaldą suteikiančią karaliaus ar žemvaldžio privilegiją – XII a. atsiradusią Magdeburgo teisę.
• Magdeburgo teisė pirmiausia paplito rytų Vokietijos miestuose, vėliau – Prūsijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Vilniuje įsigalėjo 1387 m., Lietuvoje įvedus krikščionybę.
• Ši teisė užtikrino miesto savivaldą, mokesčių ir teisinį imunitetą, t.y. nepriklausomybę nuo kitų feodalų, žemės nuosavybės teisę, amatų ir prekybos lengvatas. Taip pat nustatė miesto valdžios, mokesčių rinkimo teises, tvarkė teismą ir mokesčius, kontroliavo pirklių suvienijimus ir amatininkų cechus. Paprastas miestietis tuo ir skyrėsi nuo baudžiauninko, kad nepriklausė feodalo teismui.
• Miestų savivaldos organai (magistratas, meras (burmistras), teismas, iždas) turėjo savo rūmus – rotušę.

4 TEMA. Vakarų Europos luominės visuomenės modelis. Luominės privilegijos (bajorija, dvasininkija) ir neprivilegijuoti sluoksniai (trečiasis luomas).

VAKARŲ EUROPOS LUOMINĖ VISUOMENĖ

Feodalinėje viduramžių visuomenėje iškilo du privilegijuoti luomai (didelės socialinės grupės, turinčios prigimtines teises ir pareigas) – dvasininkija bei bajorija – ir žemesnis, neprivilegijuotas trečiasis luomas, kuriam priklausė valstiečiai.
Nuo X a. pradėjus irti natūriniam ūkiui (amatams skiriantis nuo žemės ūkio), pradėjo gausėti miestiečių; jie taip pat buvo priskirti trečiajam, privilegijų neturinčiam, luomui.

PRIVILEGIJUOTIEJI LUOMAI: DVASININKIJA IR BAJORAI

Bajorijai priklausė hercogai, grafai ir bežemiai riteriai (feodaliniai laiptai). Tai buvo aukščiausias viduramžių luomas, turėjęs daugiausiai teisių ir tik karinę pareigą. Nuo turimos žemės dydžio priklausė jų įtaka ir reikšmė; įgavę imunitetines teises tapo vietinės politinės galios centrais (išskyrus gausiausią riterių sluoksnį, kuriai majorato teisė neleido paveldėti žemių).

Dvasininkijos luomas turėjo didžiausias imuniteto teises kitų luomų atžvilgiu. Tai buvo uždara, nuo pasauliečių turėjusi atsiriboti žmonių grupė, skirtingai nuo bajorų, nepaveldinti savo teisių ir pareigų (galiojo celibatas). Iki simonijos panaikinimo dvasininkais tapdavo įtakingi ir pasiturintys pasauliečiai.

NEPRIVILEGIJUOTASIS LUOMAS: VALSTIEČIAI IR MIESTIEČIAI

Absoliuti dauguma trečiajam sluoksniui priklausančių valstiečių buvo baudžiauninkai, tad privalėjo eiti lažą ir mokėti duoklę senjorams(feodalams – bajorijai). Dažniausiai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste ir amatais; vyraujant natūriniam ūkiui aprūpindavo dvarą maisto produktais. Praktiškai beteisiai: visiškai priklausė nuo savo pono valios.
XI a. atsiradus daugiau miestų, pradėjo formuotis miestelėnų (biurgerių) klasė, kurią sudarė nuo savo pono pabėgę valstiečiai. Daugiausia vertėsi amatais ir prekyba. Pirkliai jungėsi į gildijas – pirklių sąjungas, amatininkai – į cechus. Viduramžių cechai mažino amatininkų konkurenciją, skatino siekti darbo ir gaminių kokybės. Amatams atsiskyrus nuo žemės ūkio (X–XI a.), miesto amatininkai tobulino darbo įrankius, meistriškumą. Miestiečiai neturėjo jokių privilegijų: mokėjo mokesčius, išlaikė bajorijos ir dvasininkijos luomus, t.y. priklausė trečiajam luomui.

2 TEMA. Kryžiaus žygių į Rytus (XI-XIII a.) vaidmuo Europos visuomenės kaitoje; baudžiavinių santykių irimas, Katalikų bažnyčios pozicijų stiprėjimas, netolerancijos apraiškos, pokyčiai kasdieniniame gyvenime

1095 m. popiežius Urbonas II paskelbė kryžiaus žygių pradžią.
Iš viso buvo 8 žygiai.

Kryžiaus žygių tikslai tikslai:

• Atsikovoti iš musulmonų Šventąją Žemę- Palestiną.
• Daugelis Europos riterių neturėjo savo žemių, nes šeimoje jas paveldėdavo tik vyriausias sūnus, tas keliavo ieškoti žemės tolimuose kraštuose
• Daugelis žmonių siekė praturtėti
• Baudžiauninkai manė išsivaduosią iš baudžiavos ir prasigyvensią, nes buvo girdėję apie turtingus rytų kraštus
• Popiežius teigė, kad kryžiaus žygių dalyviams bus atleistos nuodėmės

Pirmasis žygis (1095-1099): 

• Užimta Jeruzalė
• Įkurtos 4 krikščionių valstybės rytinėje 
• Viduržemio jūros pakrantėje:

1. Jeruzalės karalystė, 
2. Antiochijos kunigaikštystė, 
3. Edesos grafystė 
4. Tripolio grafystė

Antrasis žygis (1147-1149 m.)
Nepavyko susigrąžinti prarastos Edesos.

Trečiasis žygis (1189-1192 m.) 
Nepavyko atgauti prarastos Jeruzalės

Ketvirtasis žygis (1202-1204 m.) 
Kryžiuočiai užemė krikščionišką miestą Konstantinopolį, sugriovė Bizantijos valstybę, įkūrė Lotynų imperiją.


Penktasis (XIII a.)
 Žygis baigėsi nesėkme.

Šeštasis (1228-1229 m.)
Žygis į Tripolį nepavyko

Septintasis (1248-1254 m.)
Planuotas žygis  į Egiptą pasisekė, be to, dar kilo maras

Aštuntasis (1270 m.) 
Žygis baigėsi nesėkme prie Tuniso.

Žygių padariniai:

• Ekoniminiai

Paspartėjo prekyba Viduržemio jūroje: prekybines pozicijas sustiprino Šiaurės Italijos miestai Venecija ir Genuja
Europoje pradėtos auginti naujos žemės ūkio kultūros (ryžiai, citrinos, abrikosai) 
Išmoksta gaminti šilkinius audinius, veidrodžius., parsivežti prieskoniai, šių prekių paklausa skatino amatų ir miestų raidą, geriau apdirbami metalai, atsirado pirmieji vėjo malūnai

• Socialiniai

1. Prasidėjo baudžiavos irimas Europoje, feodalai dėl darbo jėgos trūkūmo darė nuolaidas valstiečiams, per kryžiaus žygius nusigyvenę feodalai vis dažniau valstiečius paleisdavo už piniginę rentą., 
2. Europos miestams taip pat buvo lengviau išsipirkti iš feodalų, nes šiems reikėjo grynųjų pinigų, dar labiau praturtėjo ir sustiprėjo stambieji feodalai,
3. Išaugo bažnyčios reikšmė, popiežius pripažintas aukščiausiu autoritetu
4. Tarp krikščioniškų Europos valstybių vyravo nesantaika, tarpusavyje varžėsi įvairios tautos, 
5. Rytų krikščionimis (stačiatikiais) buvo nepasitikima, jiems rodyta nepagarba, tarp katalikų ir stačiatikių įsivyravo nesantaika, kuri juntama ir šiandien,
6. Grobikiški ir savanaudiški kryžiaus žygių tikslai kūrė neigiamą katalikų įvaizdį
7. Nepakantumas kitatikiams po kryžiaus žygių nukreiptas prieš Europos žydus- Europoje jie pradėti  persekioti, imta rengti pogromus.

• Kultūriniai

Europoje ėmė plisti švara, tvarka, atsirado pirtys, barzdų skutimas, rankų plovimas prieš valgį, ėmė keistis dorovinės vertybės, damos kultas, Europoje paplito kvepalai, puošnūs meno dirbiniai;

1 TEMA. Kriškščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija- X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime.

Krikščionybė atsirado Romos imperijoje I a.

Krikščionių padėties Romos imperijoje kaita

• Imperatorius  Dioklecianas (284-305 m. )

1. Griovė krikščionių bažnyčias
2. Baudė mirtimi lankančius pamaldas žmones
3. Viešai deginmo šventas knygas
4. Konfiskavo bažnyčios nuosavybę
5. Neleido krikščionims užimti aukštų pareigų, išlaisvinti vergų krikščionių

• Imperatorius Konstantinas (306-337 m.)

1. Suteikė Romos imperijos valdiniams visišką tikėjimo ir kulto laisvę
2. Grąžino krikščionims jų nusavintus turtus ir pastatus
3. Padovanojo popiežiui Laterano rūmus
4. Sutaikė teologus, neleido tikintiesiems ginčytis ir skaldytis

• Imperatorius Teodisijus (379-395 m.)

1. Uždraudė neortodoksines krikščionių sektas (arijonų)
2. Visas bažnyčias perdavė krikščionims
3. Sugriovė visas pagonių šventyklas
4. Uždraudė pagoniškus kultus ir šventes (taip pat ir Olimpines žaidynes)

Frankų krikštas

V a. pab. Frankai laimėję mūšį prie Suanso priėmė vietinių gyventojų tikėjimą- Krikščionybę.  Kartu įsikūrė Frankų valstybė.
Tai buvo vieningos krikščioniškosios Europos formąvimosi pradžia.

X a. krikštą iš Bizantijos imperijos priėmė Kijevo Rusia, tai lėmė bizantiškosios kultūros plitimą rytų Europoje. 
Lenkija X a. krikštą priėmė ir Romos imperijos.

Krikščionybės skilimas XI a. (1054 m.) . į Vakarų ir Rytų bažnyčias (Didžioji bažnyčios schizma) 

• Priežastys:

1. Nesutarimai tarp Romos popiežiaus ir Konstantinopolio patriarcho dėl kiekvieno iš jų įtakos krikščionims
2. Nesutarimai dėl įtakos Sicilijos saloje
3. Ryškūs bažnyčių skirtimumai: vakaruose vyravo lotynų k., rytuose- graikų, slavų.
4. Teologiniai, liturginiai skirtumai             

• Padariniai

• Susikūrė katalikų ir stačiatikių bažnyčios
• Katalikų bažnyčia pradėjo keistis: jos atstovai ėmė reikšti nepasitenkinimą dvasininkų priklausomybe nuo pasaulietinių valdovų.
• Pasisakyta prieš pasauliečių dalyvavimą skirstant bažnytines apeigas ir prekybą bažnytinėmis pareigomis 

 Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui

• Ilgus metus dvasininkai buvo pavaldūs pasaulietinei valdžiai. 
• Stoti į dvasininkijos luomą leisdavo karalius arba atitinkamos žemės valdovas.
  Vyskupijos buvo skirstomos ir užimamos karaliaus teikimu
• Karalius skirdavo vyskupus
• Davę priesaika, gavę žemės ir feodalo teises, vyskupai tapdavo valstybių valdininkijos dalimi.
• Tačiau pasaulietinės valdžios skverbimasis į dvasininkijos luomą kėlė valdžios ir Bažnyčios konfliktus.

1075 m. popiežius Grigalius VII paskelbė bažnyčios viršenybę prieš imperatoriaus valdžią. Tik popiežiui suteikta teisė karūnuoti valdovus, skirti vyskupus.

• Pagrindiniai bažnyčios bruožai:

1. Bažnyčia skleidė mokslą lotynų kalba.
2. Valdė daugiausia žemių- dvasininkai, šalia  karalių, buvo aukščiausio lygmens feodalai
3. Popiežius suteikdavo karūną
4. Dvasininkai kišosi į politinį gyvenimą
5. Rinko mokesčius
6. Viduramžiais bažnyčia- svarbiausia organizacija
7. Bažnytinė ideologija viduramžių Europoje buvo vienintelė priimtina.

Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime

1. Vienuolynuose buvo slaugomi ligoniai, priglaudžiami piligrimai
2. Prisidėjo prie krikščionybės sklaidos Europoje
3. Buvo švietimo, mokslo židiniai
4. Vienuolynuose gilintasi į meną, mokslą
5. Vienuoliai leido, perrašinėjo knygas- jų pastangomis išsaugota daugybė senųjų raštų, antikos veikalų
6. Turėjo bibliotekas
7. Plėtojo amatus, žemės ūkį
8. Maitino vargšus