ROMANINIS STILIUS
Neramūs feodalinio susiskaldymo laikai lėmė, jog vieninteliai to meto mūriniai statiniai – bažnyčios ir stambiųjų feodalų pilys – be pagrindinės_ funkcijos, buvo skirti ir apylinkių žmonių gynimui nuo įvairių užpuolikų, todėl statomi masyviomis, storomis sienomis, mažais, siaurais langais. Ilgainiui šie bruožai susiformavo į romaninį stilių (vok. Romanik – romėniškas) (pradėjo klostytis Romoje, XI–XII a. pr. išplito Europoje, XII–XIV a. – Lietuvoje). Romaninės architektūros požymiai:
Romaniniu stiliumi buvo statomos pilys, vienuolynai, bažnyčios. Pvz.: Špejerio katedra Vokietijoje, Puatjė katedra Prancūzijoje, Vormso katedra Vokietijoje. Lietuvoje romaninio stiliaus pastatų neišliko.
Neramūs feodalinio susiskaldymo laikai lėmė, jog vieninteliai to meto mūriniai statiniai – bažnyčios ir stambiųjų feodalų pilys – be pagrindinės_ funkcijos, buvo skirti ir apylinkių žmonių gynimui nuo įvairių užpuolikų, todėl statomi masyviomis, storomis sienomis, mažais, siaurais langais. Ilgainiui šie bruožai susiformavo į romaninį stilių (vok. Romanik – romėniškas) (pradėjo klostytis Romoje, XI–XII a. pr. išplito Europoje, XII–XIV a. – Lietuvoje). Romaninės architektūros požymiai:
Romaniniu stiliumi buvo statomos pilys, vienuolynai, bažnyčios. Pvz.: Špejerio katedra Vokietijoje, Puatjė katedra Prancūzijoje, Vormso katedra Vokietijoje. Lietuvoje romaninio stiliaus pastatų neišliko.
GOTIKINIS STILIUS
Aktyvėjant Kryžiaus žygių išjudintam Europos ūkiui, daugėjo laisvų nuo feodalų valstiečių, miestiečių, amatininkų. Būtent pastarieji, įgavę_patirties mokydamiesi pas kitus meistrus, pradėjo projektuoti ir statyti gyvenamuosius namus, feodalų pilis, kulto pastatus. Miestus ėmė puošti brandūs statiniai, išsiskiriantys ne tik funkcionalumu, bet ir grožiu: storus mūrus keitė grakščios, vitražais puoštos sienos, dėl erdvės stokos statiniai stiebėsi į viršų. Formavosi naujas architektūros stilius – gotika (pradėjo klostytis Šiaurės Prancūzijoje, XII–XIV a. išplito Europoje, XIV–XVI a. – Lietuvoje). Gotikinės architektūros bruožai:
Gotikiniu stiliumi buvo statomos bažnyčios, rūmai, pilys. Pvz.: Dievo Motinos katedra Paryžiuje, Dožų Rūmai Venecijoje, Kelno katedra Vokietijoje. Lietuvoje: Šv. Onos bažnyčia Vilniuje, Gedimino ir Trakų pilys Vilniuje, Perkūno namai Kaune.
Aktyvėjant Kryžiaus žygių išjudintam Europos ūkiui, daugėjo laisvų nuo feodalų valstiečių, miestiečių, amatininkų. Būtent pastarieji, įgavę_patirties mokydamiesi pas kitus meistrus, pradėjo projektuoti ir statyti gyvenamuosius namus, feodalų pilis, kulto pastatus. Miestus ėmė puošti brandūs statiniai, išsiskiriantys ne tik funkcionalumu, bet ir grožiu: storus mūrus keitė grakščios, vitražais puoštos sienos, dėl erdvės stokos statiniai stiebėsi į viršų. Formavosi naujas architektūros stilius – gotika (pradėjo klostytis Šiaurės Prancūzijoje, XII–XIV a. išplito Europoje, XIV–XVI a. – Lietuvoje). Gotikinės architektūros bruožai:
Gotikiniu stiliumi buvo statomos bažnyčios, rūmai, pilys. Pvz.: Dievo Motinos katedra Paryžiuje, Dožų Rūmai Venecijoje, Kelno katedra Vokietijoje. Lietuvoje: Šv. Onos bažnyčia Vilniuje, Gedimino ir Trakų pilys Vilniuje, Perkūno namai Kaune.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą