6 TEMA. Vienuolynų vaidmuo visuomenės kultūriniame gyvenime. Viduramžių universitetų atsiradimas, studijų juose organizavimas.

VIENUOLYNŲ VAIDMUO VISUOMENĖS KULTŪRINIAME GYVENIME

• Viduramžiais į vienuolynus stodavo įvairios kilmės žmonės, bet dažniausiai tai būdavo žemvaldžių dukros bei sūnūs, dėl majorato teisės negaudavę palikimo. Stojantieji privalėdavo duoti neturto, paklusnumo, celibato įžadus. 

Per amžius vienuolių ir vienuolynams priklausiusių valstiečių darbu būdavo sukaupiami dideli turtai – tai leido užsiimti socialine veikla. Patys vienuoliai buvo raštingiausi ir labiausiai išsimokslinę viduramžių žmonės, todėl tik jie tapdavo mokslininkais, mąstytojais, mokytojais, skriptoriais, menininkais. Taigi, vienuolynai ilgainiui tapo svarbiais religinio, kultūrinio ir socialinio gyvenimo centrais:

• steigė mokyklas (buvo švietimo ir mokslo židiniai – plėtė raštiją, formavo moralę),
• šelpė vargšus ir rūpinosi ligoniais, 
• glaudė piligrimus,
• plėtojo amatus ir žemės ūkį,
• vienuolynuose buvo perrašinėjamos knygos, rašomos kronikos, kuriamos bibliotekos.

VIDURAMŽIŲ UNIVERSITETŲ ATSIRADIMAS, STUDIJŲ JOSE ORGANIZAVIMAS

• Pirmieji universitetai pradėjo steigtis XI a. Italijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Viena pirmųjų aukštųjų mokyklų buvo Karolio Didžiojo akademija Achene.
• Viduramžių universitete buvo keturi fakultetai: filosofijos, teologijos, teisės ir medicinos. Europoje visi mokslo darbai buvo rašomi lotynų kalba. Žinių apie pasaulį suteikdavo kronikos, Biblija, pirklių ir keliautojų pasakojimai ir kt. Vyravo scholastinis mokymo metodas (tekstų skaitymas, interpretavimas).