2 TEMA. Kryžiaus žygių į Rytus (XI-XIII a.) vaidmuo Europos visuomenės kaitoje; baudžiavinių santykių irimas, Katalikų bažnyčios pozicijų stiprėjimas, netolerancijos apraiškos, pokyčiai kasdieniniame gyvenime

1095 m. popiežius Urbonas II paskelbė kryžiaus žygių pradžią.
Iš viso buvo 8 žygiai.

Kryžiaus žygių tikslai tikslai:

• Atsikovoti iš musulmonų Šventąją Žemę- Palestiną.
• Daugelis Europos riterių neturėjo savo žemių, nes šeimoje jas paveldėdavo tik vyriausias sūnus, tas keliavo ieškoti žemės tolimuose kraštuose
• Daugelis žmonių siekė praturtėti
• Baudžiauninkai manė išsivaduosią iš baudžiavos ir prasigyvensią, nes buvo girdėję apie turtingus rytų kraštus
• Popiežius teigė, kad kryžiaus žygių dalyviams bus atleistos nuodėmės

Pirmasis žygis (1095-1099): 

• Užimta Jeruzalė
• Įkurtos 4 krikščionių valstybės rytinėje 
• Viduržemio jūros pakrantėje:

1. Jeruzalės karalystė, 
2. Antiochijos kunigaikštystė, 
3. Edesos grafystė 
4. Tripolio grafystė

Antrasis žygis (1147-1149 m.)
Nepavyko susigrąžinti prarastos Edesos.

Trečiasis žygis (1189-1192 m.) 
Nepavyko atgauti prarastos Jeruzalės

Ketvirtasis žygis (1202-1204 m.) 
Kryžiuočiai užemė krikščionišką miestą Konstantinopolį, sugriovė Bizantijos valstybę, įkūrė Lotynų imperiją.


Penktasis (XIII a.)
 Žygis baigėsi nesėkme.

Šeštasis (1228-1229 m.)
Žygis į Tripolį nepavyko

Septintasis (1248-1254 m.)
Planuotas žygis  į Egiptą pasisekė, be to, dar kilo maras

Aštuntasis (1270 m.) 
Žygis baigėsi nesėkme prie Tuniso.

Žygių padariniai:

• Ekoniminiai

Paspartėjo prekyba Viduržemio jūroje: prekybines pozicijas sustiprino Šiaurės Italijos miestai Venecija ir Genuja
Europoje pradėtos auginti naujos žemės ūkio kultūros (ryžiai, citrinos, abrikosai) 
Išmoksta gaminti šilkinius audinius, veidrodžius., parsivežti prieskoniai, šių prekių paklausa skatino amatų ir miestų raidą, geriau apdirbami metalai, atsirado pirmieji vėjo malūnai

• Socialiniai

1. Prasidėjo baudžiavos irimas Europoje, feodalai dėl darbo jėgos trūkūmo darė nuolaidas valstiečiams, per kryžiaus žygius nusigyvenę feodalai vis dažniau valstiečius paleisdavo už piniginę rentą., 
2. Europos miestams taip pat buvo lengviau išsipirkti iš feodalų, nes šiems reikėjo grynųjų pinigų, dar labiau praturtėjo ir sustiprėjo stambieji feodalai,
3. Išaugo bažnyčios reikšmė, popiežius pripažintas aukščiausiu autoritetu
4. Tarp krikščioniškų Europos valstybių vyravo nesantaika, tarpusavyje varžėsi įvairios tautos, 
5. Rytų krikščionimis (stačiatikiais) buvo nepasitikima, jiems rodyta nepagarba, tarp katalikų ir stačiatikių įsivyravo nesantaika, kuri juntama ir šiandien,
6. Grobikiški ir savanaudiški kryžiaus žygių tikslai kūrė neigiamą katalikų įvaizdį
7. Nepakantumas kitatikiams po kryžiaus žygių nukreiptas prieš Europos žydus- Europoje jie pradėti  persekioti, imta rengti pogromus.

• Kultūriniai

Europoje ėmė plisti švara, tvarka, atsirado pirtys, barzdų skutimas, rankų plovimas prieš valgį, ėmė keistis dorovinės vertybės, damos kultas, Europoje paplito kvepalai, puošnūs meno dirbiniai;