1 TEMA. Kriškščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų (Kijevo Rusia, Lenkija- X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime.

Krikščionybė atsirado Romos imperijoje I a.

Krikščionių padėties Romos imperijoje kaita

• Imperatorius  Dioklecianas (284-305 m. )

1. Griovė krikščionių bažnyčias
2. Baudė mirtimi lankančius pamaldas žmones
3. Viešai deginmo šventas knygas
4. Konfiskavo bažnyčios nuosavybę
5. Neleido krikščionims užimti aukštų pareigų, išlaisvinti vergų krikščionių

• Imperatorius Konstantinas (306-337 m.)

1. Suteikė Romos imperijos valdiniams visišką tikėjimo ir kulto laisvę
2. Grąžino krikščionims jų nusavintus turtus ir pastatus
3. Padovanojo popiežiui Laterano rūmus
4. Sutaikė teologus, neleido tikintiesiems ginčytis ir skaldytis

• Imperatorius Teodisijus (379-395 m.)

1. Uždraudė neortodoksines krikščionių sektas (arijonų)
2. Visas bažnyčias perdavė krikščionims
3. Sugriovė visas pagonių šventyklas
4. Uždraudė pagoniškus kultus ir šventes (taip pat ir Olimpines žaidynes)

Frankų krikštas

V a. pab. Frankai laimėję mūšį prie Suanso priėmė vietinių gyventojų tikėjimą- Krikščionybę.  Kartu įsikūrė Frankų valstybė.
Tai buvo vieningos krikščioniškosios Europos formąvimosi pradžia.

X a. krikštą iš Bizantijos imperijos priėmė Kijevo Rusia, tai lėmė bizantiškosios kultūros plitimą rytų Europoje. 
Lenkija X a. krikštą priėmė ir Romos imperijos.

Krikščionybės skilimas XI a. (1054 m.) . į Vakarų ir Rytų bažnyčias (Didžioji bažnyčios schizma) 

• Priežastys:

1. Nesutarimai tarp Romos popiežiaus ir Konstantinopolio patriarcho dėl kiekvieno iš jų įtakos krikščionims
2. Nesutarimai dėl įtakos Sicilijos saloje
3. Ryškūs bažnyčių skirtimumai: vakaruose vyravo lotynų k., rytuose- graikų, slavų.
4. Teologiniai, liturginiai skirtumai             

• Padariniai

• Susikūrė katalikų ir stačiatikių bažnyčios
• Katalikų bažnyčia pradėjo keistis: jos atstovai ėmė reikšti nepasitenkinimą dvasininkų priklausomybe nuo pasaulietinių valdovų.
• Pasisakyta prieš pasauliečių dalyvavimą skirstant bažnytines apeigas ir prekybą bažnytinėmis pareigomis 

 Katalikų bažnyčios įtaka Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui

• Ilgus metus dvasininkai buvo pavaldūs pasaulietinei valdžiai. 
• Stoti į dvasininkijos luomą leisdavo karalius arba atitinkamos žemės valdovas.
  Vyskupijos buvo skirstomos ir užimamos karaliaus teikimu
• Karalius skirdavo vyskupus
• Davę priesaika, gavę žemės ir feodalo teises, vyskupai tapdavo valstybių valdininkijos dalimi.
• Tačiau pasaulietinės valdžios skverbimasis į dvasininkijos luomą kėlė valdžios ir Bažnyčios konfliktus.

1075 m. popiežius Grigalius VII paskelbė bažnyčios viršenybę prieš imperatoriaus valdžią. Tik popiežiui suteikta teisė karūnuoti valdovus, skirti vyskupus.

• Pagrindiniai bažnyčios bruožai:

1. Bažnyčia skleidė mokslą lotynų kalba.
2. Valdė daugiausia žemių- dvasininkai, šalia  karalių, buvo aukščiausio lygmens feodalai
3. Popiežius suteikdavo karūną
4. Dvasininkai kišosi į politinį gyvenimą
5. Rinko mokesčius
6. Viduramžiais bažnyčia- svarbiausia organizacija
7. Bažnytinė ideologija viduramžių Europoje buvo vienintelė priimtina.

Vienuolynų vaidmuo visuomenės gyvenime

1. Vienuolynuose buvo slaugomi ligoniai, priglaudžiami piligrimai
2. Prisidėjo prie krikščionybės sklaidos Europoje
3. Buvo švietimo, mokslo židiniai
4. Vienuolynuose gilintasi į meną, mokslą
5. Vienuoliai leido, perrašinėjo knygas- jų pastangomis išsaugota daugybė senųjų raštų, antikos veikalų
6. Turėjo bibliotekas
7. Plėtojo amatus, žemės ūkį
8. Maitino vargšus