12 TEMA. Lietuvos savarankiškumo klausimas santykiuose su Lenkija dinastinės unijos (1386 - 1569 m.) laikais.

• 1385 m. Krėvos sutartimi Jogaila pažadėjo LDK žemes prišlieti prie Lenkijos. Tačiau dėl sudarytos personalinės unijos su Lenkija Lietuva valstybingumo neprarado. Abiejų šalių sostai atiteko vienam asmeniui - JOGAILAI.
• Dauguma LDK kunigaikščių ir bajorų buvo nepatenkinti Jogailos vietininko Skirgailos valdymu ir didėjančia Lenkijos didikų įtaka. Daugelis jų palaikė su Jogaila konfliktuojantį Vytautą.
• 1392 m. Jogaila grąžino Vytautui tėvonines žemes, dovanojo naujų ir suteikė teisę kaip savo vietininkui valdyti LDK. Vytautas pripažino save Lenkijos karaliaus vasalu.
• Po pralaimėjimo Vorsklos mūšyje, 1401 m. Vilniaus ir Radomo sutartimis Vytautas pareiškė ištikimybę Lenkijai. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu jis pripažintas iki gyvos galvos, o po jo mirties Lietuva turėjo grįžti Jogailai.
• 1413 m. Horodlėje panaikintas susitarimas, kad po Vytauto mirties LDK turi grįžti Jogailai, ir garantuotas LDK savarankiškumas. Bajorai, Lenkijos karaliui pritarus, galėjo išsirinkti atskirą valdovą - didįjį kunigaikštį.
• 1429 m. Lucko suvažiavime Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė karūnuoti Vytautą Lietuvos karaliumi. Tačiau karūnacijai sutrukdė lenkų didikai, kurie baiminosi karalyste tapusioje Lietuvoje prarasti savo įtaką.
• Po įpėdinio nepalikusio Vytauto mirties LDK kilo kunigaikščių Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio kovos. Konfliktu pasinaudojo ir Žygimantą parėmė Lenkijos didikai, siekantys suvaržyti LDK savarankiškumą.
• Švitrigailos šalininkams nužudžius Žygimantą, LDK didikai, siekdami parodyti savo nepriklausomybę, be Lenkijos pritarimo valdovu 1440 m. paskelbė Jogailos sūnų Kazimierą.
• 1447 m. Kazimierą išrinkus Lenkijos karaliumi, Lietuvą ir Lenkiją vėl sujungė personalinė unija.
• Ši tradicija su retomis išimtimis tęsėsi iki paskutinio Jogailaičio LDK soste Žygimanto Augusto mirties.