10 TEMA. Lietuvos visuomenės kaitos išorinės priežastys XIII–XV a.: kovos su ordinais (1236 m. Saulės, 1260 m. Durbės, 1410 m. Žalgirio mūšiai); valstybės teritorijos plėtimasis; Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos, Vytauto tarptautinė politika.

SAULĖS MŪŠIS

• 1236 m. popiežius Grigalius IX paskelbė pirmąjį kryžiaus žygį į pagonių baltų žemes. 
• Kalavijuočių ordino riteriams įsiveržus į Lietuvą, buvo nusiaubta plati teritorija ir pasiruošta žygiuoti atgal, tačiau kelią pastojo kunigaikščio Vykinto vadovaujami žemaičių kariai. Lengvai ginkluoti kalavijuočiai pabėgo, o sunkiai ginkluoti riteriai buvo išžudyti.
• Po mūšio Kalavijuočių ordinas nebeatsigavo ir 1237 m. buvo įjungtas į Vokiečių (Kryžiuočių) ordiną.

DURBĖS MŪŠIS

• Po ordinų susijungimo 1237 m., buvo iškeltas tikslas sujungti abiejų jų valdas užgrobiant Žemaitiją. 1260 m. įvykusio mūšio metu žemaičiai kartu su iš Ordino kariuomenės persimetusiais kuršiais ir estais sutriuškino kryžiuočius. Ordino kariuomenės pralaimėjimą labiausiai lėmė jos dalių tarpusavio nesutarimai (1) ir tai, kad jungtinė kariuomenė neturėjo vieno vado (2). 
• Po Durbės mūšio Mindaugas nutraukė su Livonijos ordinu sudarytą taiką (1), atsimetė nuo krikščionybės (2) ir prisijungė Žemaitiją (3). Iki XIII a. 8 deš. buvo sustabdytas Ordino veržimasis į rytus; tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei (4).