- Vytauto Didžiojo valdymo metu vis didesnį vaidmenį valstybės gyvenime ėmė vaidinti Didžiojo kunigaikščio taryba. Ją sudarė stambiausiais žemvaldžiais ir įtakingiausiais pareigūnais tapę didikai ir aukštieji Katalikų bažnyčios dvasininkai. Po Vytauto mirties didžiojo kunigaikščio valdžia LDK silpnėjo.
- 1440 m. be Lenkijos karaliaus ir Seimo sutikimo Didžiojo kunigaikščio taryba paskelbė Kazimierą Jogalaitį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Iš patariamosios institucijos ji virto savarankiška centrinės valdžios institucija - Ponų taryba.
- Ponų taryba - XV a. I pusės - XVI a. LDK centrinės valdžios institucija. Prilygo faktinei LDK vyriausybei ir kartu su didžiuoju kunigaikščiu valdė šalį. Ponų tarybos narių skaičius ir sudėtis nebuvo vienoda. Nariais buvo vyskupai, aukštieji pasaulietiniai pareigūnai (Vilniaus ir Trakų vaivados, kaštelionai, Žemaitijos seniūnas, kancleriai, didieji etmonai). Ponų tarybos nariai pareigas ėjo iki mirties. XVI a. visos sudėties Ponų taryba retai buvo šaukiama - valstybės valdymo klausimus sprendė Slaptoji taryba, sudaryta iš žymiausiųjų Ponų tarybos narių. XV a. pab. - XVI a. Ponų tarybos įtaką sumažino bajorų seimas. Valdžios pasidalijimą tarp jo ir Ponų tarybos įtvirtino II Lietuvos statutas. Po Liublino unijos Ponų taryba ir Lenkijos senatas buvo sujungti į Lenkijos ir Lietuvos valstybės senatą.
- Faktine LDK vyriausybe tapusios tarybos galias labiausiai išplėtė 1492 m. Aleksandro Jogailaičio privilegija. Nuo šiol didysis kunigaikštis privalėjo derinti savo vidaus ir užsienio politiką su Tarybos nariais.
- 1506 m. Žygimanto Senojo privilegija Ponų tarybai suteikė įstatymų leidžiamosios valdžios galias. Be jos sutikimo nebuvo galima priimti naujų ir keisti senų įstatymų. Kunigaikštis tapo valstybės pareigūnu, vadovaujančiu vyriausybei ir turinčiu vykdyti jos sprendimus.
- Lietuvoje pirmieji Magdeburgo teisę gavo Vilniaus miestiečiai. Lietuvos krikšto proga ją 1387 m. suteikė Jogailos privilegija. XV a. primoje pusėje šią teisę gavo Kaunas, Trakai.
- Magdeburginiai Lietuvos miestai ir miesteliai išvengdavo tiesioginės priklausomybės nuo didikų bei dvasininkų. Mokesčius mokėjo tik didžiojo kunigaikščio iždui. Tačiau didikai siekė turėti nuosavus miestus ar stiprinti įtaką valstybiniuose.
- Magdeburgo teisės reikšmė ėmė nykti XVI-XVII a. Lietuvoje išaugus bajorų teisėms ir miestuose plintant jurisdikoms. Tuo pat metu, Europoje baudžiava nyko, tačiau LDK tuo metu valstiečių įbaudžiavinimas tik prasidėjo.
- Pradžią baudžiavai davė Vytautas Didysis, ėmęs bajorams dalyti valstiečius laukininkus, kuriuos imta vadinti veldamais.
- XVI a. pirmoje pusėje du trečdaliai valstiečių atsidūrė bajorų rankose.
- XV - XVI a. valstiečiams praradus žemės nuosavybę, o bajorams įgijus teisę naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, pamažu įsigali baudžiava. Bajorai tapo feodalais, valstiečiai - baudžiauninkais.
Konspekto paieška
2019 m. lapkričio 24 d., sekmadienis
14 TEMA. Didžiojo kunigaikščio valdžia ir didikų luominis atstovavimas. Miestų savivaldos (Magdeburgo) teisės. Valstiečių statuso kaita.
žymės:
Aleksandras Jogailaitis,
baudžiava.,
Didžiojo kunigaikščio taryba,
Kaunas,
LDK,
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė,
magdeburgo teisė,
Ponų taryba,
Trakai,
Vilnius,
Vytautas Didysis,
Žygimantas Senasis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą